Pasitaiko tokių atvejų, kaip kaimo turizmas naujo sodybos statomos vietose, nesusijose su kultūros paveldo ar vertingo kraštovaizdžio apsaugos reglamentais? Koks turi būti jų architektūrinis charakteris? Kokiomis priemonėmis jį reikia kurti? Nelengvas klausimas. Nesuvaržyta specialiais reikalavimais kūrybinė laisvė dažnai gali painioti. Dėl to, daugelis architektų ir ypač sodybų šeimininkų, siekdami savito kaimo turizmo sodybų charakterio, yra nuklydę stilizuoto „tautinio“ charakterio ieškojimų keliais, imituodami senųjų kaimo pastatų puošybos elementus. Tokiu būdukičo atvejų šiuolaikinėse kaimo turizmo sodybose atsirado gyva galybė.
Senąją ir naująją kaimo statybas skiria atsiradęs kitoks statybos bei aplinkos naudojimo būdas, o vienija tradicinės medžiagos ir kaimiško kraštovaizdžio formavime uždaviniai. Kuos sprendžiant galima rasti kaimo turizmo sodybų charakterio sąsajų su senojo lietuviško kaimo charakterio ypatumais.
Senojo kaimo užstatytos erdvės ir pastatai neslėgė žmogaus. Jis kaimo aplinkoje jautėsi jaukiai. Kaimo turizmo sodybų charakterio reikėtų ieškoti dydžiuose, pastatų tūriuose, charakteriuose jų proporcijose, stogų siluetuose ir formose, fasadų apdailos medžiagose ir jų saikingose apdailos spalvose, statinių išdėstymo būduose ir pan. Pastatųtūriai ir atskiri elementai turi būti artimi žmogaus masteliui. Tokiu būdu sodybos savitumas, artimas senųjų kaimų sodyboms, gali išlikti ir esant moderniai šiuolaikinių sodybų statybai. Šiuolaikiniai aplinkos tvarkymo elementai, esant kitokiomis medžiagų apdorojimo ir statybos vykdymo sąlygoms, gali būti išdėstyti ir komponuoti senosiose sodybose pasitaikiusiu būdu. Vietinė augalija, būdingas želdynų išdėstymas kartu su aplinkos natūralumu taip pat yra viena iš sąlygų, padedančių išlaikyti savitą kaimo aplinkos charakterį. Asociatyviomis priemonėmis kurta naujos kaimo turizmo sodybos aplinka gali išlaikyti sąsajas su savita senojo kaimo sodybų aplinka.
Antalieptės sodyba yra viena iš tų, kurios pastatytos naujoje vietoje. Sodybos projektavimo nevaržė kokie kultūros paveldo ar kraštovaizdžio apsaugos reglamentai.
Atvykusį turistą, kurį domina sodybos nuoma pasitinka nesudėtingos formos mediniai pastatai, suręsti iš pušies rąstų. Pastatų statybai naudoti rąstai apipjauti iš dviejų pusių. Pastatai dvelkia šiluma ir jaukumu. Jie modernūs, nemėgdžioja senųjų sodybų pastatų, architektūros, tačiau turi charakterį, kurį nedvejodamas gali priskirti Rytų Lietuvos miškingo krašto sodyboms. Tradicinės puošybos elementų čia nerasi. Pastatai neturi nei puošnių langinių nei įmantrių langų apvadų, nei žirgelių ant stogų. Langinės atlieka įprastą pratinę paskirtį, jų išdėstymas įprastas. Jos sukonstruotos prisitaikant prie šiuolaikinio medienos apdorojimo ir elementų gamybos būdo. Pastatų tūriai, stogų forma, išorės elementų išdėstymas, ultilitarią paskirtį turinčių elementų konstravimo būdas ir proporcijos tai dalykai, kurie kompoziciniu atžvilgiu yra artimi tradicinių pastatų architektūriniams pavidalams. Estetiniai rezultatai pasiekti naudojant šiuolaikinės statybines ir technologines priemones.
Paprastos formos pastatai, įkomponuoti natūralioje aplinkoje „skamba“ ir tradiciškai ir kartu šiuolaikiškai. Pastatų puošyba čia būtų banali ir bevertė. Ypatingą reikšmę turi darni statinių kompozicinę jungtis su aplinkine gamta. Ir pastatų interjero bei rekreacijai skirtos išorinės erdvės tarpusavio sąsajos.