Mokėti anglų kalbą – nemažas privalumas. Geriausi anglų kalbos kursai – ne tik atskirų žodžių ar gramatikos aptarimas. Tai ir paslaptis, kaip sėkmingai išmokti. O kodėl mokomasi? Todėl, kad norima pasiekti daugiau. Juk būna nemažai atvejų, kai, pavyzdžiui, vengiama siųsti CV į kokią nors patrauklią darbovietę vien dėl baimės, kad anglų kalba taps barjeru.
Kaip tuos barjerus įveikti, gali atsakyti mokymo patirties sukaupę asmenys, žinantys, kokie kursai yra veiksmingi, o kokie nelabai. Ne visos metodikos vienodai geros, ne kiekvienas uždavinys padeda pasistūmėti į priekį. Neretai būtent šie dalykai (sudėtingumas, chaotiškumas, neaiškus rezultatas) lemia motyvacijos stygių.
Pernelyg sudėtinga
Pernelyg sudėtinga, tai net netverta pradėti… Sunki ta gramatika… Tiek naujų žodžių… Ne vadovėlis, o kažkoks košmaras… Šitaip vertinamas mokymosi procesas. Aišku, ne visada komentarai tokie nykūs, bet sutikite – paminėtos frazės tikrai yra pasitaikančios realiame gyvenime.
Chaotiška
Chaosas vadovėlyje ir sąsiuvinyje? Nežinia, nuo ko pradėti ir kaip tęsti? Net nebesuprantate, ar kiek patobulėjote? Nebeaišku, ar prisimenate daugiau žodžių nei prieš savaitę?
Neaiškus rezultatas
Prieš tai minėtas chaotiškumas susijęs su procesu. Deja, bet tai ir rezultato nepaverčia aiškesniu. Jei žinotumėte, kad po mėnesio anglų kalbos įgūdžiai bus žymiai geresni, veikiausiai nedvejodami užsiregistruotumėte į pamokas. Bet jeigu yra tekę mokytis taikant neefektyvius metodus ir nelabai ką išmokote, tai ir dabar turbūt nežinote, ko tikėtis. O tai anaiptol nėra paskatinimas mokytis.
Apie kursus, kuriuos galima pavadinti geriausiais
Tai štai – sudėtingumas, chaotiškumas ir neaiškus rezultatas… nėra būtinos sudedamosios dalys bandant mokytis ir išmokti! Geriausi anglų kalbos kursai – toli gražu ne chaosas, o kaip tik puikiai sustyguotas mokymo planas. Planas reikalingas dėl kelių priežasčių.
Kai yra planas, viskas žymiai aiškiau, o svarbiausia – yra daugiau motyvacijos pradėti. Nereikia kibti į mokslą kaip į milžinišką tvirtovę. Po truputį, po truputį, vieną kitą dieną… Paskui įvyksta vadinamasis persilaužimas. Ir nė nepajuntama, kaip sukaupiamas įgūdžių bagažas, kaip svetimi žodžiai tapo suprantami.
Kai yra sudarytas veiksmų planas, tai visas kursų procesas vyksta tikslingai. Ir pradžia gera, ir jokia gramatika nekelia blogų minčių, ir rezultatas numanomas puikus. Aišku, neperšokus griovio nereikėtų sakyti „op!“, tačiau būtent motyvacija – tarsi variklis. Gal mažas „op!“ kaip tik paskatina? Tai primena diskusijas, ar reikėtų kam nors pasakoti apie savo tikslus. Kokia jūsų nuomonė?
Viena vertus, kai kam nors papasakojate, tarsi užsikraunate atsakomybe. Lyg duotumėte pažadą. Ir tai įpareigoja. Iš kitos pusės, pasakę galite pasijusti taip, tarytum tikslas jau įgyvendintas. O kai niekam nepasakojate? Tada antrosios grėsmės nėra, bet nesate prieš nieką atsakingi, todėl ir išlaikyti discipliną gali būti sudėtingą.
Įdomus tas užsienio kalbos mokymasis. Jis naudingas, bet neprisiruošiama. Tačiau paieškojus motyvacijos įmanoma ne tik startuoti. Įmanoma įsisavinti ir pasiekti puikių rezultatų. Per savaitę netapsite profesionaliais vertėjais (gal to ir nesiekiate), bet patobulėti per tiek laiko niekas nedraudžia.
Jei pasiryžote lankyti kursus, tai, kaip sakoma, gero vėjo. Arba… gerų kursų!