Žiema Lietuvoje – tai ne tik šaltis ir sniegas. Man asmeniškai ji prasideda daug anksčiau – kai spalį pirmą kartą pamatau, kad temsta jau penktą vakaro. Atrodo, tą akimirką kažkas paspaudžia mygtuką ir visas entuziazmas ima slinkti lauk kaip šiluma iš senų langų. Pasirodo, nesu vienas – mano psichologė pasakė, kad daugeliui lietuvių žiemos laikotarpis reiškia energijos kritimą, motyvacijos stygių ir net lengvus depresijos simptomus. Skamba liūdnai? Iš pradžių taip ir jaučiausi.
Bet su laiku pradėjau ieškoti, kas man padeda. Ir kai kurios iš šių smulkmenų (o gal net triukų?) tapo mano mažais žiemos gelbėtojais.
Kas man padeda, kai diena trunka vos šešias valandas?
Pirmas dalykas, kurį išmokau – neignoruoti savo būsenos. Anksčiau manydavau, kad „tiesiog reikia iškęsti“ tą tamsųjį laikotarpį. Bet kai pradėjau sąmoningai stebėti savo savijautą, pastebėjau, kaip ryškiai keičiasi mano energijos lygis. Tuomet ir kreipiausi į specialistą – pokalbis su psichologe buvo kaip žiemos saulė: retas, bet stiprus.
Vienas iš pagrindinių patarimų, kurį gavau – susikurti „žieminę rutiną“. Ne šiaip sau įprastą dienotvarkę, bet tokią, kurioje yra daug šviesos, judesio ir malonių smulkmenų. Todėl:
- Ryte visada įsijungiu šviesos terapijos lempą. Dešimt minučių su ja, ir net jei lauke tamsu, galvoje – šiek tiek šviesiau.
- Darau mini pasivaikščiojimus, net jei oras tragiškas. Penkios minutės lauke – geriau nei jokio judesio.
- Kiekvieną vakarą skiriu sau „džiaugsmo ritualą“. Kartais tai būna arbata su cinamonu, kartais mėgstamas serialas ar knyga. Esmė – kad vakaras būtų ne tik „dar viena tamsi valanda“, bet mažas asmeninis džiaugsmas.
Psichologė man pasiūlė ir vieną labai paprastą, bet veiksmingą pratimą – vakaro apžvalgą su trimis geromis dienos akimirkomis. Pradžioje tai atrodė keistai, bet kai per kelias savaites pradėjau kaupti tas smulkias, bet geras akimirkas – mano požiūris į žiemą pasikeitė. Ji liko tamsi, bet tapo šiek tiek jaukesnė.
Tiesa, ji pasiūlė ir vengti dalykų, kurie iš pažiūros suteikia malonumą, bet iš tiesų tik gilina apatiją – pavyzdžiui, beprasmiškai slankioti internete ar dėl nuobodulio spaudyti lošimo automatus. Geriau vietoj to – susiplanuoti kažką, kas iš tiesų atitraukia mintis ir įtraukia.
Ką išmokau – ir ką siūlyčiau pabandyti kitiems
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos supratau – žiema Lietuvoje nepasikeis. Bet galiu keistis aš. Galiu keisti savo rutiną, požiūrį ir net namų aplinką. Vietoj nuolatinio laukimo „kol ateis pavasaris“, pradėjau galvoti: ką galiu padaryti, kad ši žiema būtų ne tokia sunki? Ir atsakymų atsirado.
Jei jaučiate, kad žiemą sunku – pirmiausia sustokite ir pripažinkite tai. Nereikia vaidinti, kad viskas „cool“, kai iš tiesų norisi pasislėpti po antklode. Antra – ieškokite savo mažų ritualų, kurie teikia šviesos, net kai už lango visiškai pilka. Ir trečia – jei reikia, nebijokite pasikalbėti su specialistu. Psichologas nėra tik tiems, kuriems „visai blogai“. Kartais jis gali padėti net tada, kai tiesiog… per tamsu.
Ir beje – jei vieną žiemos vakarą nuspręsite nueiti į kokią vietą, kur pastatyti lošimo aparatai ir pralošti 2 eurus, kad „prablaškytumėt save“, gal tiesiog… pamėginkit vietoj to kepti imbierinius sausainius. Bent jau kvapas namuose iškart pagerės!