Šiuolaikinės statybos dažnai vyksta vietovėse, kurios turėjo ar turi istorinę reikšmę, ir neretai atsitinka taip, jog pradėjus žemės judinimo darbus atrandami itin vertingi istoriniai artefaktai. Paminėtinos tokios vietovės kaip įvairių miestų senamiesčiai ar kitos vietos, netoli kurių anksčiau buvo aptikta vertingo paveldo.
Tiek statybų bendrovės, tiek paveldosaugos institucijos susiduria su iššūkiu derinti šiuos du interesus – plėtrą ir paveldo apsaugą. Archeologiniai tyrimai šioje vietoje yra vienas pagrindinių įrankių užtikrinti, kad statybos darbai vyktų nepažeidžiant istorinio paveldo.
Archeologinių tyrimų svarba statybose
Prieš pradedant bet kokį statybų projektą ar net svarstant pirkti žemės sklypą, svarbu įvertinti, ar projekto vietovė nėra įtraukta į saugomų kultūros vertybių registrą. Tai gali pasitikrinti visi planuojantys statybas. Paaiškėjus, jog vietovė patenka į paminėtą registrą (ypač tai galioja senamiesčiuose, įvairiose piliavietėse), tuomet archeologinių tyrimų nepavyks išvengti. Archeologiniai tyrinėjimai padeda nustatyti, ar planuojamose statybvietėse gali būti atidengtas kūltūrinis sluosnis, artefaktai, istorinių pastatų pamatai ar kiti vertingi radiniai.
Vertingo istorinio paveldo identifikavimas
Reikia įvardinti ir tai, jog beveik visos žemės vietos praeityje galėjo būti apgyvendintos ir jose gali būti senovės liekanų. Tačiau visko išaugoti nepavyks ir net nereikia, jei tokie radiniai neatskleidžia kažko daugiau ir išskirtinio, nei buvo žinoma anksčiau. Taip pat neįmanoma sustabdyti civilizacijos vystymosi ir plėtros, būtent dėl šios priežasties reikia atskirti istoriškai ir kultūriškai vertingą paveldą nuo nevertingo. Dėl šios priežasties archeologija ir archeologai vaidina svarbų vaidmenį. Archeologai, atlikdami tyrimus, siekia išsaugoti vertingą paveldą, ir priešingai nestabdyti statybų projektų dėl nevertingų radinių. Ir tai nėra atstovavimas vienai ar kitai pusei – tai teisingos pusiausvyros atradimas.
Kuo anskčiau atliekami archeologiniai tyrimai (statybos bendrovių iniciatyva), pirmiausiai archeologiniai žvalgymai, vėliau žvalgomieji tyrimai, tuo lengviau planuoti statybos darbus ir kontroliuoti eigą, jei yra žinomos galimos rizikos dėl arheologinių radinių aptikimo.
Statybos projektų pritaikymas pagal archeologinius tyrimų išvadas
Gavusios archeologinių tyrimo rezultatus statybų bendrovės privalo atsižvelgti į pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir pakeisti savo planus taip, kaip reikalaujama, kad galėtų pradėti ar tęsti darbus. Tai gali reikšti statybvietės perkėlimą, statomo objekto dizaino pakeitimus ar konkrečias išsaugojimo priemones, kurios padės išvengti neigiamo poveikio radiniams.
Sėkmingai įgyvendinti projektai įrodo, kad galima vykdyti statybas ir tuo pat metu išsaugoti kultūrinį paveldą. Prie to daug prisideda glaudus statybos bendrovių ir architektų komandų bendradarbiavimas.
Ir vėl paminėsime tai, jog kuo anksčiau atliekami archeologiniai tyrimai, tuo lengviau daryti pakeitimus bei planuoti statybos eigą.
Sėkmingas statybų ir paveldo apsaugos derinimas
Archeologiniai tyrimai yra neatsiejama atsakingos statybų plėtros dalis, ypač miestuose ir istorinėse vietovėse. Bendradarbiavimas su archeologais ir archeologinių tyrimų integravimas į statybos planavimą leidžia ne tik vykdyti statybos projektus teisėtai, bet ir užtikrina, kad kultūros paveldas būtų išsaugotas ateities kartoms. Statybų bendrovės, siekiančios ilgalaikės sėkmės, turėtų vertinti šį bendradarbiavimą kaip investiciją į statomų projektų tvarumą ir savo reputaciją.